Pasitikėjimas savimi ateina nuo vidinio dialogo

Pasitikėjimas savimi nėra kažkas, kas staiga atsiranda – jis formuojasi kasdien per mūsų vidinį dialogą ir veiksmus.

Tai, kaip kalbamės su savimi, daro didžiulę įtaką tam, kaip jaučiamės ir kokius sprendimus priimame. Jei nuolat kritikuojame save, lyginame su kitais ar abejojame savo gebėjimais, natūralu, kad pasitikėjimas mažėja. Tačiau kai sąmoningai pradedame palaikyti save – padrąsinti, pastebėti net ir mažus pasiekimus, kalbėti su savimi taip, kaip kalbėtume su geriausiu draugu – mūsų vidinis pagrindas stiprėja!

Vienas svarbiausių dalykų šiame procese yra pažadų sau tesėjimas. Kai sakome sau, kad kažką padarysime – nesvarbu, ar tai būtų anksti atsikelti, pradėti sportuoti, daugiau ilsėtis ar mokytis naujo įgūdžio – ir iš tikrųjų tai įvykdome, siunčiame sau aiškią žinutę: „Aš galiu savimi pasitikėti!”

Kiekvienas ištesėtas pažadas, net jei jis mažas, kuria pasitikėjimą savimi kaip tvirtą pamatą.

Svarbu nesumaišyti, pasitikėjimas nėra

tobulumo siekimas – jis kyla iš nuoseklaus, pagarbos kupino santykio su savimi. Kai elgiamės taip, kad patys save gerbtume, kai mokomės atleisti sau už klaidas ir judėti pirmyn su palaikymu, mūsų pasitikėjimas savimi auga.